Apie gamykl�
Lietuvoje degtukai prad�ti gaminti 19-ojo am�iaus viduryje. 1884 m. dirbo 5 degtuk� fabrikai (vienas - Vilniaus gubernijoje ir keturi Kauno gubernijoje).
Dabartin�, vienintel� Lietuvoje, degtuk� akcin� bendrov� "Liepsna" buvo �kurta 1927 m. Tada ji vadinosi "Lietuvos degtuk� akcin� bendrov�".
"Lietuvos degtuk�" (dabar "Liepsnos" fabriko statyba buvo u�baigta 1926 m. pabaigoje ir t� pa�i� met� lapkri�io 10 d. jam buvo i�duotas Finans� ministerijos leidimas veikti. Fakti�kai fabrikas savo veikl� prad�jo 1927 m. prad�ioje ir tais metais pagamino jau 9 mln. d��u�i� degtuk�. Projektinis �mon�s paj�gumas buvo 40 mln. d��u�i� ir prad�ioje joje dirbo 60 darbinink� ir tarnautoj�. Buvo gaminami degtukai "Jautis", "Audra", "�vyturys". V�liau �mon� buvo ple�iama, statomas antras automatas, priestatas laboratorijai ir kitos patalpos.
1930 m. �vedijos degtuk� trestas (Svenska Tandsticks Aktiebolaget Stockholm) nupirko degtuk� gamybos monopol� Lietuvoje. Sand�ris �vyko ir 1930 m. baland�io 12 d., o po jo buvo priimtas Degtuk� monopolio �statymas. Degtuk� gamybos bei urmo pardavimo teis� Lietuvoje 35 metams buvo perleista �ved� firmai, kurios atstovu tapo "Lietuvos degtuk�" bendrov�. Bendrov� tais pat metais supirko, o v�liau likvidavo visas kitas degtuk� �mones. Paliko veikti tik Vilijampol�s ("Liepsnos") ir Jonavos �mones. V�liau �i bendrov� savo l��omis pastat� degtuk� �iaudeli� fabrik� Klaip�doje bei Petra�i�n� popieriaus fabrik�.
Daugiausiai degtuk� (74 mln. d��u�i�) iki monopolizacijos, Lietuvoje buvo pagaminta 1929 m. V�liau j� gamyba tolygiai ma��jo. �mon�s prad�jo dirbti nepiln� savait�, o 1936 m. buvo galutinai u�darytas ir Jonavos fabrikas. Tais metais i� viso buvo pagaminta tik 8,7 mln. d��u�i� degtuk�. V�liau gamyba �iek tik i�augo, 1937 m. "Lietuvos degtukai" pagamino 14,4 mln. d��u�i� degtuk�. Fabrike tuo metu dirbo tik 52 darbininkai.
Antrojo pasaulinio karo metais fabrikas dirbo pilnu paj�gumu ir traukianti vokie�iams nukent�jo ma�ai. 1945 m. �ia jau dirbo 45 darbininkai ir buvo pagaminta 31 mln. degtuk� d��u�i�. Pirmaisiais pokario metais �ia dirbo tik vienas degtuk� gamybos automatas, o antrasis, tr�kstant atsargini� dali�, buvo i�komplektuotas. V�liau gamyba kasmet augo ir 1950 m. pasiek� 144 mln. degtuk� d��u�i�. �mon� tuo metu tur�jo jau 316 dirban�i�j�. V�lesniais metais degtuk� gamyba "Liepsnos" fabrike taip pat augo.
"Liepsnos" fabrikas ilg� laik� buvo ne tik viena i� stabiliausi�, bet ir labai gerai dirbanti respublikos med�io apdirbimo pramon�s �mon�. �mon�s racionalizatoriai daug pasidarbavo tobulindami ir modernizuodami gamyb�. Dar 1955 m. "Liepsnos" fabrikas vienas i� pirm�j� �alyje �sisavino 75 degtuk� vienoje d��ut�je gamyb�, v�liau buvo prad�ti gaminti suvenyriniai degtuk� rinkiniai. Beveik du de�imtme�ius (nuo 1958 m.) fabrikas buvo med�io apdirbimo kombinato "Startas" sud�tyje, gamino degtukus su �io kombinato pavadinimu. Tik 1975 m. tap�s "Kauno bald�" susivienijimo �mone, jis atgavo savo sen�j� pavadinim�. B�damas susivienijimo sud�tyje, fabrikas taip pat daug kart� buvo modernizuojamas. 1976 m. prad�ta palaipsniui diegti kartonini� d��u�i� gamyb�, 1993 m. �m�si gaminti didesnio skersmens (2,2 x 2,2 mm) �iaudelius.
Nuo "Kauno bald�" susivienijimo fabrikas atsiskyr� 1991 m., o akcine bendrove v�l tapo 1994 m. baland�io m�n. �iandien AB "Liepsna" gali pasigirti pla�iu gaminam� degtuk� spektru. Vartotojams galime pasi�lyti �vairi� spalv�, form� (nuo standartini� iki 17cm ilgio) ar paskirties (gaminame virtuvinius, reklaminius, �idinio ir lau�o (vienas degtukas dega ilgiau nei 6 min)) degtukus. Neseniai rinkai pateik�me naujus savo gaminius: malkas, led� pagaliukus ir dant� krap�tukus.
Savo produkcij� eksportuojame � Lenkij�, Latvij�, Did�i�j� Britanij�, Ukrain�, Rusij�, Israel�, Piet� Afrik� ir kitas �alis.
|
|